Petras Gintalas

Apie dailininką

Petras Gintalas, vienas žinomiausių šiandienos medalininkų, gimė Bonifaco ir Janinos Gintalų šeimoje Telšiuose 1944 m. rugpjūčio 24 d., tačiau oficialiai užregistruotas tik 1945 m. balandžio 23 d. Be Petro, šeimoje dar augo vyresnis brolis Bonifacas ir jaunesnis Kęstutis. 1951 m. būsimasis dailininkas pradėjo mokytis Telšių Žemaitės vidurinėje mokykloje, tačiau gresiant ištrėmimui į Sibirą 1952 m. Gintalų šeima persikėlė į Palangą. Vaikai mokslus tęsė Palangos vidurinėje mokykloje. Petrui labiausiai patiko braižyba, trigonometrija, piešimas. Be įprastinių dalykų, Palangos mokykloje jis lankė „gamybinę klasę", kurioje buvo mokoma daryti papuošalus ir suvenyrus iš gintaro. Pirmieji darbai iš gintaro buvo eksponuoti keliose parodose Lietuvoje ir net tarptautinėje parodoje JAV. Išlaikius gintaro apdirbimo egzaminą, P. Gintalui buvo suteikta trečios kategorijos gintaro apdirbėjo kvalifikacija. 1963 m. baigęs mokyklą metus dirbo Klaipėdos „Dailės" kombinato Palangos gintaro ceche. Nuo 1964 m. Vilniaus dailės institute studijavo dizainą. Jam dėstė prof. Feliksas Daukantas, prof. Vladas Drėma, doc. Albinas Purys, prof. Juozas Burneika ir kt. Studijuodamas ketvirtame kurse, kurį laiką dirbo Vilniaus žemės ūkio mašinų gamykloje „Neris". Gamyklos užsakymas – sukonstruoti kaloriferį – tapo diplominio darbo tema. 1969 m. apgynęs baigiamąjį darbą, įgijo dailininko konstruktoriaus (dizainerio) specialybę. 1968–1970 m. dirbo Vilniaus techninės estetikos mokslinio tyrimo institute dizaineriu. Vis dėlto jaunąjį menininką labiau traukė skulptūra, tapyba. Dizainas Lietuvoje tuomet žengė pirmuosius žingsnius, dailininkai dizaineriai dar tik ieškojo savęs ir savo vietos po saule.

1970 m. P. Gintalui grįžus į Palangą, studijų draugas Algis Mizgiris pakvietė dirbti į Telšių taikomosios dailės technikumą, neseniai įsteigtą dizaino skyrių. Taip P. Gintalas tapo dėstytoju ir kurso kuratoriumi. Jo auklėtinių kurse mo- kėsi Romualdas Inčirauskas, Algis Stankus, Arvydas Jankauskas, dabar ne tik Lietuvoje žinomi menininkai. P. Gintalas, dėstydamas piešimą bei kompoziciją skulptoriams ir dizaineriams, suformavo kompozicijos dėstymo pirmame kurse pagrindus. Vėliau šia metodika rėmėsi kiti dėstytojai. Dailininkui Telšių taikomo- sios dailės technikumas buvo puiki mokykla – čia sugyveno amatas ir menas. Sena jo svajonė, kad Žemaitijos sostinėje atsirastų aukštoji taikomosios dailės mokykla,kurioje būtų ugdomi profesionalūs dailininkai, 1998 m. išsipildė. Mokykla išaugo į Vilniaus dailės akademijos Telšių taikomosios dailės skyrių. Po metų P. Ginta- las išrenkamas šios mokymo įstaigos direktoriumi, o 2003 m. – reorganizuoto Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakulteto dekanu.
Dailininkas Petras Gintalas tapo, kuria monetas, metalo plastikos darbus („Prisiminimas", „Diena, vakaras", „Telšių mitai", „Pavasaris, vasara", „Lietuva (Atsisveikinimas su litu)", „Bokštas", „Vytautui Mačerniui", „Politiko suvenyrai" (kartu su Egle Čėjauskaite). Tačiau didžiausią ir reikšmingiausią jo kūrybos dalį sudaro medaliai, kurie iš Lietuvos medalininkų darbų išsiskiria masyvumu, aiškia kompozicijos konstrukcija. P. Gintalas savo kūrybos pradžia laiko 1972 m., kuomet sukūrė struktūralistinę kompoziciją iš vario. Ji eksponuota Respublikinėje jaunųjų dailininkų parodoje, vėliau nukeliavo net į Maskvą. Tais laikais struktūralizmas buvo naujas ir originalus dalykas. Dailininkas pradėjo kalinėti, lieti kūrinius iš vario ir kitų metalų, nors darbui trūko technologijos pagrindų. Ėmėsi kurti medalius, kurių vienas pirmųjų skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osioms gimimo metinėms atminti (1975; 1 pav.). Lietuvos medalininkystės kontekste P. Gintalas išsiskiria kaip psichologinio portretinio medalio meistras. Dailininkas savo herojais pasirenka istorines Lie- tuvos asmenybes ir žymius kultūros veikėjus; jo medaliuose įamžinti Kristijonas Donelaitis, Petras Galaunė, Ignas Jokūbas Masalskis, Simonas Daukantas, Jonas Krizostomas Gintila, Vladas Drėma, Jonas Basanavičius, Čijunė Sugihara ir kt. Jų portretus medalininkas lipdo taip, tarsi rašytų išsamią biografiją, užkoduoda- mas ją smulkiausiose detalėse, veido ir rankų raukšlėse, akių žvilgsnyje. P. Gintalo medaliams būdingas griežtas, raiškus ir tvirtas braižas – giliai įrėžtomis linijomis formuojami ne tik įamžinti vertų veidų bruožai, bet ir vietovės, miestų bei šalių kontūrai („Žemaitija", „Palangai 750", „Klaipėdai 750", „Lietuvos mokyklai 600" ir t. t.), istoriniai ir įvairūs kiti gyvenimo įvykiai („Sausio 13", „Kovo 11 Lietuvos nepriklausomybės diena" (bendraautoris Antanas Olbutas), „Vestuvės", „Krikštynos"). Petras Gintalas kaip tikras telšiškis didžiausią dėmesį bei rūpestį skiria gimtajam miestui. Telšių Karolinos Praniauskaitės centrinė biblioteka papuošta dekoratyviniais vartais – sienele su laikrodžiu (kartu su R. Inčirausku),dekoratyvine kompozicija „Pabaigtuvės" (kartu su R. Mizgiriu) ir kompozicija „Skrydis". Atminimo lenta Vydūnui puošia Telšių senamiesčio Respublikos gatvės namą, kuriame gyveno filosofas ir rašytojas. Minėtoje gatvėje galima pamatyti ir kitą P. Gintalo ir R. Inčirausko bendrą darbą „Vartai ir varteliai".
Dailininkas taip pat sukūrė plakečių ciklą „Telšių mitai", skirtą svarbiausioms Telšių miesto istorinėms datoms ir gamtos paminklams atminti. Keletą P. Gintalo darbų interjerui ir eksterjerui galime išvysti ir kituose miestuose: dekoratyvinis akcentas „Knyga" (kartu su R. Inčirausku) sukurtas Klaipėdos knygyno eksterjerui, metalo kompozicija (kartu su R. Mizgiriu) – „Draugystės" (dab. „Crowne Plaza") viešbučio fojė. Daugelyje dailininko darbų boluojančios miestų panoramos, atskirų pastatų fragmentai, bokštai, bažnyčių varpinės, kolonos tampa konkretaus miesto, vietovės portretu. P. Gintalas savo darbuose kiekvienai įamžinamai vietovei ar portretuojamam asmeniui sugeba įkvėpti jam būdingą dvasią, atskleisdamas laikmetį ar svarbiausius charakterio bruožus. Tad neatsitiktinai jo medaliai pelno įvairius apdovanojimus, jie ne kartą įvertinti Kultūros ministerijos bei kitomis premijomis, antai 1993 m. Respublikinio medalio „Vilniui 670" konkurso I vieta ir EBSW premija suteikta už trijų medalių ciklą, skirtą iškilioms Lietuvos kultūros asmenybėms: Vilniaus kultūros istorikui Vladui Drėmai, pirmajam „Aušros" redaktoriui daktarui Jonui Basanavičiui ir vienam žymiausių istorikų, Vilniaus universiteto auklėtiniui Simonui Daukantui. Petras Gintalas – vienas medalininkų stovyklų iniciatorių. Kartu su skulptoriumi Aloyzu Janušausku įgyvendino idėją surengti pirmąją medalininkų kūrybinę stovyklą-simpoziumą. Pradžioje stovyklos kuratoriumi buvo A. Janušauskas, jam išvykus į Vilnių, kuratoriumi tapo P. Gintalas. Pirmą kartą medalių kūrėjai Žemaitijos sostinėje susirinko 1985 m. Atvažiavo dailininkų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Medalių stovyklos Telšiuose tapo tradicija, tęsiama iki šiol. Jose dalyvauja Lietuvos ir kaimyninių šalių skulptoriai, grafikai, tapytojai, dizaineriai, metalo meno meistrai. Savo kūrybines galias išmėgina ir studentai. Pagrindinis kūrybinių stovyklų tikslas edukacinis – įamžinti medaliuose Žemaitijos ir Lietuvos žymius žmones, istorinius įvykius, architektūros ir gamtos paminklus. Kultūrinėse kūrybinių stovyklų programose organizuoja- mos ekskursijos po įdomiausias Žemaitijos vietas, lankomi istoriniai ir gamtos paminklai, rengiami susitikimai su kraštotyrininkais, tautodailininkais ir kitais Žemaičių krašto šviesuoliais. Įspūdžiai, patirti keliaujant ir bendraujant, dažnai nulemia dailininkų kūrybinį pasirinkimą. Stovyklų metu sukurti medaliai skirti Saulės mūšiui, Simonui Daukantui, Vaclovui Intai, Lazdynų Pelėdai, Žemaitei, Karolinai Praniauskaitei, Telšių katedrai. Medalininkų stovyklos tapo ryškiu Žemaitijos, o kartu ir visos Lietuvos kultūrinio gyvenimo akcentu. 2002 m. P. Gintalui buvo skirta valstybės stipendija, kuri yra lyg ir savotiškas atlygis už kūrybinių medalininkų stovyklų organizavimą.
Dar vienas dailininko susidomėjimo objektas – monetų kūrimas. Sidabrinės monetos, skirtos Lilehamerio olimpinėms žiemos žaidynėms, 1994 m. bandomieji egzemplioriai, kurių buvo nukaldinta tik du šimtai, tapo nu- mizmatine retenybe. Dienos šviesą išvydo dar du dailininko sukurti monetų projektai – Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui skirtos 50 litų 1999 m. monetos aversas (reverso autorius Antanas Žukauskas) ir 10 litų 1994 m. moneta, skirta Pasaulio lietuvių dainų šventei. Šios monetos aversas buvo pakartotas 10 litų 1995 m. monetoje, skirtoje Penktosioms pasaulio lietuvių sporto žaidynėms (reversą sukūrė Gediminas Karalius).
Petras Gintalas yra ir parodų kuratorius, organizatorius bei jų ekspozicijų autorius. Dailininkas organizuoja savo parodas, nuo 1972 m. dalyvauja Lietu- voje vykstančiose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Telšiai, Mažeikiai, Palanga) ir tarptautinėse parodose: Latvijoje (Ryga, Rezeknė); Rusijoje (Maskva); Vengrijoje (Budapeštas); Lenkijoje (Balstogė); Olandijoje (Haga); Anglijoje (Londonas); Prancūzijoje (Paryžius, Ramonville); Portugalijoje (Seixal).
Nuo 1986 m. P. Gintalas yra Lietuvos dailininkų sąjungos, nuo 1992 m. Tarptautinės medalininkų federacijos (FIDEM) narys.

KŪRYBOS ĮVERTINIMAS

Autorinės parodos
1985 Metalo plastika, medaliai. Kauno paveikslų galerija
1991 Medaliai. Kauno paveikslų galerija
1995 Piešiniai, medaliai. LDS Medalių galerija, Vilnius
1995 Metalo plastika. Medaliai. Piešiniai. Telšių parodų salė
1995 Medaliai, piešiniai. Mažeikių muziejus
1995 Medaliai, metalo plastika, piešiniai. Palangos centrinės bibliotekos salė
1998 Kalti medaliai. LDS Medalių galerija, Vilnius
2003 Paroda „Objektai ir subjektai". Metalo plastika, medaliai (kartu su Vytautu Mockaičiu). Universiteto galerija, Šiauliai
2005 Paroda „Pasikeitimai". Medaliai, piešiniai, videografika (kartu su Martynu Gintalu). Klaipėdos galerija; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius
2006 Paroda „Pasikeitimai (Invazija į ponų kambarį)". Medaliai, tapyba, metalo plastika (kartu su M. Gintalu). Žemaičių „Alkos" muziejus, Telšiai

Svarbesnės grupinės parodos
1986 Pirmoji Baltijos medalių trienalė. Vilnius
1986 Lietuvos medalių paroda. Balstogė, Lenkija
1986 Medalių parodos Suomijoje ir Švedijoje
1987 Lietuvos meno paroda. Menininkų namai, Maskva, Rusija
1988 Antroji respublikinė medalių paroda. Parodų rūmai, Vilnius. Kultūros ministerijos diplomas
1989 Antroji Baltijos medalių trienalė. Vilnius
1992 Tarptautinė FIDEM medalių paroda. Britų muziejus, Londonas, Jungtinė Karalystė
1993 Respublikinė medalio „Vilniui 670" konkurso paroda. Vilnius
1994 Tarptautinė FIDEM medalių paroda. Budapeštas, Vengrija
1995 Trečioji Baltijos medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius. Pagrindinis prizas
1995 „Lietuvos medalio kūrėjų stovykloms – 10". Žemaičių „Alkos" muziejus, Telšiai
1997 Penktoji respublikinė medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius
1998 Ketvirtoji Baltijos medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius
1998 Tarptautinė FIDEM medalių paroda. Haga, Olandija
2001 Penktoji Baltijos medalių trienalė. LDS Medalių galerija, Vilnius
2001 Jubiliejinė paroda „Medalių galerijai – 10". LDS Medalių galerija, Vilnius
2002 Respublikinis medalių simpoziumas „Medalio menas ir Klaipėda". Vilnius, Klaipėda
2002 Medalio kūrėjų stovyklos paroda „Šiuolaikinis medalis istoriniame diskurse". Telšiai, Vilnius
2002 Tarptautinė FIDEM medalių paroda. Paryžius, Prancūzija
2003 Medalio kūrėjų stovyklos paroda „Žemaitija Lietuvos kelyje į Europos Sąjungą". Žemaičių „Alkos" muziejus, Telšiai
2004 Tarptautinė FIDEM medalių paroda. Seixal, Portugalija
2004 Medalio kūrėjų stovyklos paroda „Medalio menas". Žemaičių „Alkos" muziejus, Telšiai
2004 Šeštoji Baltijos medalių trienalė. Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius
2004 Tarptautinė metalo plastikos paroda „Europos menininkai". Ramonville, Prancūzija
2005 Medalio kūrėjų stovyklos paroda „Kita medalio pusė". Žemaičių „Alkos" muziejus, Telšiai
2005 Šeštoji Baltijos valstybių medalio meno paroda. Jelgavos istorijos ir meno muziejus, Latvija
2005 Respublikinė skulptūros paroda „Mažoji plastika". Parodų rūmai, Klai- pėda; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius
2006 Paroda „Žemaitijos sostinės menininkai". Telšių parodų salė
2006 Medalio kūrėjų stovyklos paroda „Datos ir ženklai". Žemaičių „Alkos" muziejus, Telšiai
2007 Tarptautinė FIDEM medalių paroda FIDEM 70-mečiui pažymėti. Kolorado Springsas, JAV
2007 XXIII Lietuvos medalio kūrėjų stovykloje sukurtų darbų paroda. Žemaičių „Alkos" muziejus, Telšiai; Šv. Jono gatvės galerija, Vilnius

Proginių monetų projektai Lietuvos banko konkursuose
10 litų 1994 m. Pasaulio lietuvių dainų šventei. I vieta. 1993
50 litų 1994 m. Žiemos olimpinėms žaidynėms Lilehameryje. II vieta (nukaldinta 200 bandomųjų monetų). 1993
50 litų 1995 m. M. K. Čiurlionio 120-osioms gimimo metinėms. I–II vieta. 1994
50 litų 1996 m. Vasaros olimpinėms žaidynėms Atlantoje. II vieta. 1995
1 litas 1997 m. Lietuvos banko ir lito 75-erių metų sukakčiai. III vieta. 1996
50 litų 1998 m. Adomo Mickevičiaus gimimo 200-osioms metinėms. III vieta. 1997
50 litų 1999 m. Baltijos kelio 10-mečiui. II vieta. 1998
50 litų 1999 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kęstučiui (iš serijos „Lietuvos valdovai"). Aversas. I vieta. 1999

Medalių konkursai
1987 Respublikinis medalio Maironiui konkursas. Vilnius. III vieta
1988 Respublikinis medalio Vladimirui Dubeneckiui konkursas. Kaunas. IV vieta
1989 Respublikinis medalio Kristijonui Donelaičiui konkursas. Vilnius. I vieta
1989 Respublikinis medalio Pauliui Galaunei konkursas. Kaunas. I vieta
1992 Respublikinis medalio Čijunei Sugiharai konkursas. Vilnius. II vieta
1993 Respublikinis medalio „Vilniui 670" konkursas. Vilnius. I vieta ir EBSW premija

MEDALIAI

1975
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osioms metinėms atminti. Vienpusis. Bronza, liejimas, Ø 220 mm. LNM (1 pav.)

1978
Justas Paleckis. Bronza, liejimas, Ø 400 mm

1982
Vydūnas. Vienpusis. Bronza, galvanoplastika, Ø 250 mm. LNM (2 pav.)

1985
Plaketė. Telšiai 1317–1987. Aliuminis, liejimas, 180 × 280 mm
Plaketė. Ką darai, veizėk galo. Bronza, liejimas, 182 × 180 mm

1986
Plaketė. Telšiams suteiktos Magdeburgo teisės. Bronza, liejimas, 185 × 180 mm
Plaketė-diptikas „Žemaitė ir Povilas Višinskis". Bronza, liejimas, 140 × 140;
140 × 140 mm. LNM (3 pav.)

1987
Maironis. Bronza, kaldinimas, Ø 60 mm. Vilniaus „Dailės" kombinatas. LNM (4 pav.)
Maironis. Bronza, liejimas, Ø 140 mm. LNM
Ieva Simonaitytė. Bronza, liejimas, Ø 130 mm. LNM (5 pav.)
Janis Rainis. Bronza, liejimas, Ø 125 mm
Salomėja Nėris. Bronza, liejimas, Ø 100 mm

1988
Plaketė. Telšių mitai. Džiugo piliakalnis. Bronza, liejimas, 140 × 140 mm
Kristijonas Donelaitis. Bronza, kaldinimas, Ø 60 mm. Vilniaus „Dailės" kombinatas. LNM (6 pav.)
Kristijonas Donelaitis. Bronza, liejimas, Ø 170 mm. LNM
Vladimiras Dubeneckis. Bronza, liejimas, Ø 170 mm
Onkologas J. Vaitkevičius. Bronza, liejimas, Ø 170 mm

1989
Paulius Galaunė. Alavas, varis, baltu metalu dengtas varis, kaldinimas, Ø 50 mm. Raižytojas Antanas Vaičekauskas, Telšiai. Dailės bendrovė „Medalis", Kaunas. LNM
Paulius Galaunė. Bronza, liejimas, Ø 170 mm
Baltijos medalių trienalė. Bronza, galvanoplastika, Ø 140 mm. LNM (7 pav.)

1990
Plaketė. Sausio 13. Dviejų dalių. Bronza, liejimas, 175 × 140 mm
Dr. Paulis Breivis. Bronza, liejimas, Ø 140 mm
Martynas Jankus. Bronza, liejimas, 200 × 100 mm

1992
Jonas Šliūpas. Bronza, liejimas, 240 × 100 mm
Vincas Krėvė-Mickevičius. Bronza, liejimas, Ø 90 mm
Chijunė Sugihara. Varis, galvanoplastika, Ø 180 mm
Kunigas Juozapas Montvila. Bronza, liejimas, Ø 260 mm

1993
Vladas Drėma. Dviejų dalių. Bronza, liejimas, 119 × 100; 119 × 100 mm. LNM (8 pav.)
Vladas Drėma. Bronza, liejimas, 210 × 100 mm. LNM
Jono Basanavičiaus premija. D viejų dalių. Bronza, liejimas, 104 × 100;
104 × 100 mm. LNM (9 pav.)
Jono Basanavičiaus premija. Bronza, liejimas, montavimas, 221 × 100 mm. LNM
Palangai – „Laiminantis Kristus". Žalvaris, kaldinimas, Ø 50 mm. Vilniaus „Dailės" kombinatas. LNM (10 pav.)
Simonas Daukantas. Bronza, liejimas, Ø 150 mm. LNM (11 pav.)

1994
Ignas Jokūbas Masalskis. Žalvaris, kaldinimas, Ø 51 mm. Lietuvos monetų kalykla (LMK). LNM (12 pav.)
Ignas Jokūbas Masalskis. Žalvaris, liejimas, Ø 180 mm

1995
Krikštynos. Sidabras, žalvaris, kaldinimas, Ø 51 mm. LMK. LNM (žalvaris; 13 pav.)
Vestuvės. Sidabras, žalvaris, kaldinimas, Ø 51 mm. LMK. LNM (žalvaris; 14 pav.)
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui atminti. Reversas. Aversas Antano Olbuto. Bronza, kaldinimas, Ø 34 mm, Ø 37 mm. LMK. LNM (15 pav.)

1996
Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko 50 metų kunigystės jubiliejus. Bronza, kaldinimas, Ø 51 mm. LMK. LNM (16 pav.)
Telšių miesto. Sidabras, žalvaris, kaldinimas, Ø 34 mm. LMK. LNM (žalvaris; 17 pav.)
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. (Kartu su dail. Tadu Deksniu). Lietuvos
Vytautų klubo medalis. Žalvaris, juodinimas, kaldinimas, Ø 37 mm. LMK.
LNM (18 pav.)

1997
Pirmajai Lietuvos mokyklai 600 metų. Žalvaris, kaldinimas, Ø 34 mm. LMK. LNM (19 pav.)
Pirmajai Lietuvos mokyklai 600 metų. Bronza, liejimas, Ø 180 mm
Klaipėdos universitetas. Žalvaris, kaldinimas, Ø 34 mm. LMK. LNM (20 pav.)

2000
Kompozicija 2000. Varis, galvanoplastika, Ø 180 mm
Motiejus Valančius. Varis, galvanoplastika, 130 × 120 mm

2001
XVII Lietuvos medalio kūrėjų stovykla. Bronza, liejimas, 160 × 122 mm

2002
Mykolas Eustachijus Brenšteinas. Bronza, liejimas, 145 × 115 mm
Tebūnie. Triptikas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui. Bronza, galvanoplastika, 120 × 120 mm
Jonas Krizostomas Gintyla. Bronza, liejimas, 135 × 140 mm
Rekviem (žinutė). Bronza, liejimas, 100 × 40 × 20 mm
Rekviem (berniukas). Bronza, liejimas, Ø 100 mm
Klaipėdai 750. Bronza, liejimas, Ø 180 mm

2003
Palangai 750 metų. Žalvaris, kaldinimas, Ø 51 mm. LMK. LNM (21 pav.)
Kražiams 750 metų. Varis, kaldinimas, Ø 51 mm. Reversą sukūrė Giedrius Paulauskis. LMK

2004
Liudas Truikys. Salvadoras Dali. Varis, galvanoplastika, 165 × 200 mm
Žemaičių Kalvarija. Varis, galvanoplastika, Ø 180 mm
Žemaičių Kalvarijos parapijinei dominikonų mokyklai 650 metų. Žalvaris, oksidavimas, kaldinimas, Ø 51 mm. LMK

2005
Telšių miesto medalis. Sidabras, kaldinimas, Ø 40 mm

Medaliai ir monetos leidiniuose

Pirmoji Pabaltijo medalių trienalė 1986, Vilnius, 1989, p. 33.
Penktoji respublikinė medalių trienalė, Vilnius, 1997, p. 16.
Medalininkų kūrybinės stovyklos Telšiuose 1985–2000, Vilnius, 2000, p. 21.
Šeštoji respublikinė medalių trienalė, Vilnius, 2000, p. 10.
Lietuvos Respublikos proginės monetos = Commemorative Coins of the Republic of Lithuania: 1993–2000, Vilnius, 2001, (p. 11, 15, 47).
Penktoji Baltijos medalių trienalė, Vilnius, 2001, p. 19.
Lietuviškos kolekcinės monetos = Lithuanian Commemorative Coins: 1993–2001, Vilnius, 2002, p. 11, 15, 47.
Medalio menas ir Klaipėda, 2002, p. 13.
Septintoji respublikinė medalių trienalė, Vilnius, 2003, p. 12.
Šeštoji Baltijos medalių trienalė, Vilnius, 2004, p. 10.
Lietuvos bankas = Bank of Lithuania. Lietuvos monetų kalykla = Lithuanian Mint, Vilnius, 2005, (p. 23, 25).
Aštuntoji respublikinė medalių trienalė, Vilnius, 2006, p. 8.

Petras Gintalas spaudoje ir internete

Marcinkevičiūtė R., Dvi medalio pusės, Kultūros barai 4, 1991, p. 39–41. Gintalas P., IX Lietuvos medalininkų stovykla, Telšiai' 93, Kalvotoji Žemaitija (Telšiai) 59, 1993 rugpjūčio 7, p. 2.
Kretavičiūtė A., Medalių kūrėjų godos Telšiuose, Lietuvos rytas 219, 1994 spalio 21, p. 37.
Rysevas Ž., Medalių meistras, Vakarinė Palanga 52, 1994 gruodžio 24–31, p. 11.
Jablonskienė A., Galima būti menininku ir Telšiuose, Respublika 98, 1995 balandžio 28, p. 16.
Godunavičienė J., Reikia dar būti ir žemaičiu..., Vakarinės naujienos 85, 1995 gegužės 3, p. 18.
Marcinkevičiūtė R., Medaliai tarsi prašymas neužmiršti, Lietuvos rytas 110, 1995 gegužės 12, p. 37.
Merkienė E., Petras Gintalas: „Medaliuose man labiausiai pasisekė įtvirtinti save", Vakarinė Palanga 42, 1995 rugpjūčio 12–16, p. 10.
Želvytė D., Telšee – Lietovuos medalininku suostėnė, Žemaičių žemė 4, 1995, p. 55–57.
Vaičiulienė J., Petro Gintalo žmonių ir miestų portretų kolekcijoje – naujas medalis, Vakarinė Palanga 52, 1996 liepos 6–10, p. 11.
Jankevičiūtė G., Medaliai, Skulptūra 1975–1990, Vilnius, 1997, p. 105.
Jastrumskytė S., Kiek sveria profilis, Literatūra ir menas 41, 2002 spalio 11, p. 14; Literatūra ir menas 2920, 2002 spalio 11: http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2920&kas=straipsnis&st_id=894, žiūrėta 2007 05 16.
Kazakevičius I., Medaliai Klaipėdai, Literatūra ir menas 32, 2002 rugpjūčio 9, p. 11; Literatūra ir menas 2911, 2002 rugpjūčio 9: http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2911&kas=straipsnis&st_id=586, žiūrėta 2007 05 16.
Jastrumskytė S., Geležies mitologija, Literatūra ir menas 20, 2003 gegužės 16, p. 12; Literatūra ir menas 2950, 2003 gegužės 16: http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=2950&kas=straipsnis&st_id=2413, žiūrėta 2007 05 16.
Dargaitė Z., Lietuvos medalio kūrėjų stovyklos, Kalvotoji Žemaitija 102, 2004 rugsėjo 11, p. 5.
Kakanauskienė E., Savęs beieškant, Kalvotoji Žemaitija 16, 2004 vasario 10, p. 5. Giedraitytė G., Metalo pėdsakais per istoriją..., Klaipėda, Durys, 2005 birželio 1:
http://www.durys.daily.lt/?lt=1117722292, žiūrėta 2007 05 16.
Giedraitytė G., Metalo pėdsakais per istoriją..., Literatūra ir menas 21, 2005 gegužės 27, p. 19; Literatūra ir menas 3050, 2005 gegužės 27: http://ct.svs.lt/lmenas/?leid_id=3050&kas=straipsnis&st_id=6885, žiūrėta 2007 05 16.

Dargaitė Z., Pasikeitimai: invazija į ponų kambarį, Žemaičių žemė 3, 2006: http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/2006_3/Z_Dargaites.htm, žiūrėta 2007 05 16.
Ludavičienė J., Metaliniai pasikeitimai, Literatūra ir menas 2, 2006 sausio 13, p. 7; Literatūra ir menas 3078, 2006 sausio 13: http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=8042, žiūrėta 2007 05 16.
Kakanauskas A., Savęs beieškant, Omni laikas
Kėrienė L., Medalių lopšys Telšiuose, Literatūra ir menas 34, 2006 rugsėjo 22, p. 9, 22; Literatūra ir menas 3110, 2006 rugsėjo 22: http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3110&kas=straipsnis&st_id=9285, žiūrėta 2007 05 16.
Kėrienė L., Medalių lopšys Telšiuose, Žemaičių žemė 1, 2006:
P. ir M. Gintalų „Pasikeitimai" muziejuje, Kalvotoji Žemaitija 44, 2006 balandžio 22, p. 5.
Vansauskienė J., Tėvas ir sūnus pakeitė seną ponų kambarį, Lietuvos rytas 189, 2006 rugpjūčio 21, p. 11.
Kėrienė L., Kaip gimsta „Telšių mitai"?, Žemaičių žemė 1, 2007: http://samogitia.mch.mii.lt/Zurnalas/ZZ_2007_01/Telsiu_mitai.htm, žiūrėta 2007 05 16.

Santrumpos
FIDEM – Tarptautinė medalininkų federacija
LDS – Lietuvos dailininkų sąjunga
LMK – Lietuvos monetų kalykla
LNM – Lietuvos nacionalinis muziejus

Parengė
Zita Dargaitė
,
Regina Razaliūnaitė


^